- išpirktinis
- išpirktìnis, -ė adj. (2) DŽ; M išpirktasis, išperkamasis: Išpirktinis krovinys išduodamas gavėjui, kai šis sumoka išperkamąjį mokestį rš. Parejęs pri savo išpirktinės nevalninkės, viską papasakojo End.
Dictionary of the Lithuanian Language.